DAžniausiai užduodami klausimai prieš dengiant plieninį stogą
Techniniai klausimai
Čerpių imitacijos profiliuoti plieno lakštai gaminami nuo 0.5 iki 8 metrų ilgio. Patariame užsakinėti 5-6 metrų ilgio lakštus, kuriuos patogu transportuoti ir montuoti ant stogo.
Renkantis skardinę stogo dangą nereikėtų pamiršti, jog leistini minimalūs stogo nuolydžiai čerpinio profiliavimo lakštų stogo dangai yra 1:4, profiliuotų plieno lakštų – 1:7, valcuotų plieno lakštų – 1:12. Pasirinkus netinkamą skardos profilį, kyla pavojus, jog per stogo dangos siūles tarp lakštų pateks vanduo.
Skarda yra visiškai nelaidi vandeniui, tačiau tvirtinant prie laikančiųjų konstrukcijų ją tenka pradurti sraigtais, todėl dangos tvirtinimo procesui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Skardos lakštus rekomenduojama tvirtinti specialiais srieginiais sraigtais su tarpinėmis. Sraigtams prisukti rekomenduojama naudoti specialius įrankius su įmagnetintais antgaliais. Įrankių antgalius reikia nuolat valyti, nes susikaupusios metalo drožlės gali pažeisti sraigtų galvučių dangą ir tose vietose vėliau atsiranda korozijos židiniai. Jokiu būdu negalima jų perveržti, nes tuomet deformuojama po sraigtu esanti tarpinė. Joje atsiranda nedidelių įtrūkimų, kurie laikui bėgant plečiasi, todėl jungtis su laikančiąja konstrukcija tampa nepatikima. Kartais stogdengiai, bijodami perveržti sraigtus, juos nepakankamai prisuka. Tai irgi blogai, nes pučiant vėjui skardos lakštai gali išjudinti sraigtus, o prie sraigto pažeistos skardos patekęs vanduo – sukelti koroziją.
KOkybės klausimai
Profiliuoti plieno lapai yra tvirtų konstrukcijų, kurios išlieka stabilios net ir esant stipriam vėjui. Šiuolaikinis tvirtinimas sraigtais tampriai prispaudžia plieno lakštus prie pagrindo ir neleidžia jiems judėti, todėl skardos vibracijos yra neįmanomos. Be to stogo šiluminė izoliacija, plėvelės, vidaus apdaila slopina bet kokius galimus garsus. Tokių garsų atsiradimo priežastys gali būti įvairios: neteisingai sumontuota stogo danga, stogdengių darbo kultūros stoka ir pan.
Specialiuose stoginiuose sraigtuose yra tarpinė, kuri sujungimą daro nepaprastai sandarų. Tvirtinimas bangos dugne užtikrina, kad plieno lakštas bus itin tampriai pritvirtintas prie stogo pagrindo ir bus išvengta galimo skardos barškesio. Stogo sraigtų kokybė ypač svarbi, todėl rinkitės tik sertifikuotus ir žinomų gamintojų tvirtinimo elementus. Tik kokybiški sraigtai užtikrins stogo nepralaidumą vandeniui, patikimumą ir ilgaamžiškumą.
Plieninių stogo lakštų montavimas nėra sudėtingas. Tačiau stogo konstrukcijoje yra keletas atsakingų ir sudėtingesnių vietų, kurias įrengiant patartina pasikonsultuoti su patyrusiais stogdengiais. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į kamino apskardinimą, vidinių sandūrų įrengimą, skardos karpymą. Būtina pabrėžti, kad stogo pagrindas turi būti gerai išlygintas, teisingai paklota antikondensacinė plėvelė.
su antikorozija susiję klausimai
Kondensato atsiradimą lemia temperatūrų skirtumas, stogo dangos paviršiaus temperatūra bei drėgmės kiekis atmosferoje. Ypač didelė kondensato susidarymo tikimybė apatinėje stogo dangos pusėje atsiranda žiemą, kai dėl nepakankamos šilumos izoliacijos, stogo konstrukcijų ir išorės aplinkos temperatūrų skirtumas labai padidėja. Dėl drėgmės kaupimosi tarp stogo dangos ir šilumos izoliacijos būtina pakloti antikondensacinę plėvelę. Stogų šlaituose ventiliuojamas oro tarpas tarp antikondensacinės plėvelės ir šilumos izoliacijos sluoksnio turi būti ne mažesnis kaip 50mm. Ties kraigu antikondensacinės plėvelės dėti negalima, t.y. kraigo jokiu būdu negalima palikti sandaraus. Gera antikondansacinė plėvelė ne tik neleidžia drėgmei patekti nuo stogo dangos, bet ir sugeria apatiniame jos paviršiuje susidariusį kondensatą, neleisdama jam lašėti ant šilumos izoliacijos sluoksnio.
Dengiant stogą dažyta skarda itin sunku išvengti smulkių paviršiaus pažeidimų. Nežymūs defektai, pvz., skardos lakštų polimerinės dangos įbrėžimai (nepažeidę apsauginio ir cinko sluoksnių), lengvai pašalinami naudojant skardos gamintojo tiekiamus dažus. Jie būna purškiami ar tepami. Instrukcija reikalauja, jog purškiamais dažais dažomas tik pažeistas plotelis, iš šonų apklijavus jį lipniąja juosta. Tačiau kartais nueinama lengvesniu keliu – nesivarginama uždengti šalia pažeidimo esančio ploto. Deja, tokių “meistrų” darbo rezultatas (dėmėtas stogas) išryškėja tik po kelerių metų, nes skardos ir korekcinių dažų spalva blunka nevienodai. Gilesniems pažeidimams ištaisyti purškiami dažai netinka, reikia tirštesnių dažų. Pažeistas vietas reikia kruopščiai užtepti plonyčiu dažų sluoksniu.
Pjaunant skardos lakštus, pjūvio briauna smarkiai įkaista, pasikeičia metalo struktūra. Be to nudega polimerinis sluoksnis ir skarda tampa neatspari korozijai. Geriausia skardos lakštus karpyti elektrinėmis žirklėmis ar specialiu prietaisu – nibleriu. Bet kokiu atveju supjausčius lakštus reikia labai stropiai nuo jų paviršiaus pašalinti visas metalo drožles, kurios prilipusios prie skardos laikui bėgant rūdija ir sukelia mikrokoroziją.